27 Kov Paskutinį kovo savaitgalį prarasime valandą
Žmonės gali gyventi ir negalvoti apie laiką, tačiau tam tikri įvykiai mums jį primena. Pavyzdžiui, gimtadienis. Nertai susimąstome – prabėgo dar vieni gyvenimo metai, o kas pasikeitė? Šiuo momentu norisi ką nors pakeisti ir daugiau pasiekti. Po gimtadienio laikas praeina ir viskas grįžta į įprastas vėžes. Kitas laiko tėkmės įsisąmoninimo momentas yra naujieji metai (tai gali būti nauji mokslo ar kalendoriniai metai). Šiuo metu norime atsinaujinti, keliame naujus tikslus ir nustatome naujus terminus. Dar vienas įvykis, primenantis apie laiką, – vasaros / žiemos laiko įvedimas. Nustatykime naują pokyčių atskaitos tašką ir tegul tai būna šiandien.
Kodėl reikia vertinti laiką? Laikas – neatsinaujinantis resursas, negalime jo sukaupti, kompensuoti, su kiekviena diena jo vis mažiau. Turbūt todėl esame įsitikinę: kad per 24 valandas spėtume daugiau, reikia skubėti. Ar tikrai skubėjimas leidžia sutaupyti laiko? Gal ir padarysite daug darbų, bet kaip jie bus atlikti? Neretai dėl skubėjimo ką nors pamirštame arba tenka kelis kartus atlikti tą pati veiksmą. Neretai susiklosto paradoksali situacija: kuo daugiau skubame, tuo mažiau spėjame.
Kartais mes patys skubiname laiką: greičiau jau atostogos, greičiau jau baigtųsi darbo diena ir pan. Šias frazes dažnai kartojame ir taip programuojame greitesnę laiko tėkmę. O jeigu pakeistume mąstymą? „Puiku, aš turiu dar keletą minučių iki susitikimo, galiu kai kam paskambinti ar skirsiu šį laiką meditacijai“. Arba „aš turiu dar keletą dienų pagalvoti, ką galiu aplankyti, užuot galvodamas, kaip greičiau išskristi atostogų“.
Laikas – tai galimybė. Kai kas ją naudoja veltui – „stumia“ laiką, naršydami socialiniuose tinkluose, žiūrėdami serialus, galvodami, koks neteisingas pasaulis ir pan. O kažkas, įsisąmoninęs savo jausmus, pradeda ieškoti galimybių. Senovės graikai turėjo du laiką nusakančius žodžius: chronos ir kairos. Chronos reiškė laiką kaip matą ir žymėjo chronologinę laiko trukmę, o kairos išskyrė įvykius, kurie negali nutikti bet kada, bet tik tuo metu. Kairos ateina netikėtai – tai čia, tai ten, bet jis visada šalia. O praeina jis labai greitai, ne kiekvienas gali ne tik jį pagauti, bet net pastebėti. Graikai manė, kad pasinaudoti šiuo neapčiuopiamu sėkmės momentu galima tik pažadinus savyje protą ir intuiciją. Kitais žodžiais, šias nepastebimas galimybes galima pamatyti tik turint ypatingą realybės suvokimo filtrą – sąmoningumą.
Yra daug įvairių citatų apie laiką: laikas – pinigai, laikas – geriausias mokytojas, laikas – išmintingas patarėjas ir kt.
Laikas, praleistas su mylimais žmonėmis, gali padaryti žmogų laimingą. Laikas, skirtas žinioms, gali dvasiškai praturtinti. Laikas, skirtas mėgstamai veiklai, visada bus kūrybos rezultatas. Laikas gali daug duoti, bet gali ir daug atimti. Yra ir kitokio pobūdžio pasakymų apie laiką: laikas – tai ugnis, kurioje mes sudegame, laikas viską nuneša, laikas – blogas sąjungininkas.
Svarbu įvaldyti laiko vadybą, kad jis taptų draugu, o ne priešu. Laiko vadyba – tai laiko planavimas, organizavimas, koordinavimas, motyvavimas ir kontrolė.
Kaip efektyviai dirbti? Laikinų apribojimų praktika
Žmonės dirba geriau, efektyviau ir nuveikia daugiau, kai laikas yra ribojamas. Tikriausiai pastebėjote pagreitį nuo „stebuklingo dedlaino spyrio“.
Parkinsono dėsnis teigia, kad darbas išsiplečia taip, kad užpildytų jam skirtą laiką. Tai tiesa, bet yra ir priešingai: jeigu sumažinsite laiką, reikalingą darbui atlikti, galite priversti savo smegenis susikaupti ir įsijungti visu pajėgumu.
Visada, kai tik įmanoma, nustatykite terminus, net jeigu tai nebūtina. Kiekvieną kartą stenkitės juos sutrumpinti ir greičiau atlikti užduotį. Pavyzdžiui, jeigu įprastai praleidžiate 20 minučių tikrindami el. paštą ir rašydami laiškus, nustatykite laikmatį 15 minučių ir stenkitės viską padaryti per šį laiką.
Tai taip pat padeda atsikratyti nereikalingų trukdžių. Jūs netikrinsite socialinių tinklų, neskaitysite naujienų ir komentarų, jeigu žinosite, kad turite mažai laiko. Išbandykite šią praktiką ir įsitikinsite, kad laiką galima valdyti.
Psichologė Marina Guptor